- šniauliai
- šniauliaĩ sm. pl. (4) 1. DŽ, NdŽ sutrupėję šiaudagaliai su varpomis, pelai, grėbsčiai, grūdagaliai, nuobiros: Paduok kiaulėm šniaulių̃ Rgv. Tuos šniauliùs supilsime į peludnyką Pg. Šniauliaĩ atlieka nuo grūdų Pl. Vežant šieną, pribyrėjo daug šniaulių̃ Sb. 2. DŽ, NdŽ, Ln smulkios skiedros, žabai, šiukšlės: Malkų nebeturiam, kūrenam visokiais šniauliaĩs Vb. Parnešk kokių šniaulių̃ mėsai rūkyt Kp. Skiedrynas pilnas šniaulių Ėr. Kas iš tokių žabų, vieni šniauliaĩ Antš. Su visais šniauliaĩs, su visom šliukšlėm [uogos] Pl. Lėveniui nusekus, lankoj lieka šniaulių̃ Kp.
Dictionary of the Lithuanian Language.